Problema ta, kad lygūs paviršiai neturi porų, todėl akrilinius dažus lengva nulupti. Tai riboja jų naudojimą tokiuose scenarijuose kaip modelių dažymas ir pramoninis žymėjimas.
Išankstinis apdorojimas Naudotojai gali švelniai šlifuoti paviršių smulkiu švitriniu popieriumi, kad susidarytų šiek tiek šiurkšti tekstūra, o tai padeda dažams geriau sukibti. Kitas variantas – naudoti specialų gruntą, pvz., akrilinį gruntą, kad susidarytų pereinamasis sluoksnis, kuris pagerina dažų laikymąsi.
Keičiant dažų formulę, į dažus pridėjus sukibimą skatinančių medžiagų, pvz., chloruotų poliolefinų, gali sustiprėti tarpmolekulinė trauka tarp dažų ir ne{0}}polinių medžiagų, tokių kaip plastikas. Bandymai rodo, kad tai gali pagerinti sukibimą 30–50%.
Po{0}}armavimo apdorojimas**: kai dažai išdžiūsta, užpurškus skaidrių apsauginių dažų sluoksnį (pvz., akrilo baliklio), susidaro apsauginė plėvelė. Tai ne tik suteikia papildomos apsaugos, bet ir padidina dažų atsparumą dilimui.
